Latviešu   |   English   |   Lietuvių
Piektdiena, 18.05.2012
Inese, Inesis, ēriks

Lankytinos vietos

Lankytinos vietos Pavilosta apkrities

 

 PAVILOSTA

 Pavilostos kraštotyros muziejus 

      Pirmas mūrinis pastatas Pavilostoje, kuriame įsikūręs Pavilosto kraštotyros muziejus. Muziejuje galima rasti daugiau kaip 8 tūkst. eksponatų. Muziejus didžiuojasi daugeliu unikalių dalykų: Sakos seniūnijoje atrastų akmens ir kaulo kirvių, iškaltų bronzinių lentelių, bei darbo įrankiu, kurio nėra net Etnografiniame Gamtos muziejuje – įrangą su kurios pagalba kažkada spausdavo medų.

 

Molas

Pirmieji molai pastatyti 1878 metais. Pirmieji vartai į jūrą buvo padaryti iš polių ir akmens užkardų. 1929 metais molas prailgintas betono blokais. Šis uostas yra neužšąlantis ir yra geroje geografinėje vietoje, kanalo ilgis 950 m o plotis 45 – 50 m. Vis dėlto vartų siaurumas – 52 m ir šalia paraleliai pastatyti molai apsunkina didesnių laivų eismą. 2010 metais nebuvo galima vaikščioti molu, todėl, kad vyko jo rekonstrukcija. Metų pabaigoje rekonstrukcija buvo pabaigta ir molas vėl buvo lankomas turistų.

 

 

 
Pavilosto didysis akmuo (Jūrakmens)
Jūroje, apytiksliai už 50 metrų nuo kranto, jūros bangos skalauja Paviluosto Didįjį akmenį( Jūrakmeni), kuris virš jūros dugno iškilęs 3,5 m ( po vandeniu 1, 5 m). Jo perimetras – 15 metrų. Tarybiniais metais šis akmuo tarnavo kaip paribio ženklas, kurio pajūryje besimaudantiems žmonėms nebuvo galima peržengti.
 
Laivas “Dole”

Paviluosto žvejų ūkyje „Gintaro jūra“ ( "Dzintarjūra") 1950 – 1960 metais laivyne dominavo  RB tipo žvejybiniai laivai, kurie buvo statomi Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (Vakarų Vokietijoje). Laivo apimtys: ilgis – 18.20 m, plotis – 5.22 m, aukštis – 2.5 m. Laivas buvo padovanotas Paviluostos kraštotyros muziejui, dėkojant  KKF - Šalies kultūrinio kapitalo fondo paramai ir 2005 m. buvo atrestauruotas ir tapo turistų apžiūros objektu.

 

E.Šneideroaikštė
Buvusi turgaus aikštė. Pastatas E. Šneidero aikštėje 2, - buvusi Paviluostos pradinė mokykla, nors buvo pastatyta kaip vaistinė, o dabar tapo meno mokykla. Atminties akmuo E. Šneideriui(1892.-1948.) mokytojui, gyvenvietės apželdinimo įkūrėjui.
 
Penkiasdešimtmetisparkas
Sukurtas paminėti Paviluostos miesto penkiasdešimtmetį. Parke auga šalies prezidento Gustavo Zemgalio 1929 m. pasodintas ąžuolas.
 
“Bažnyčios kalnas
Šalies archeologinis paminklas – Akmens amžiaus gyvenvietė . Bažnyčios kalne įsikūręs Paviluosto kultūros centras. Pastatas pastatytas 1909 m. Kaip Paviluosto Brolių draugijos pamaldų namas.  
 
Šimtmečio parkas
Įkurtas paminėti Paviluosto šimtmetį su dideliu akmeniu parko centre. Parke yra atmintinis akmuo skirtas paminėti 1941 m. Ir 1949 m. žmones ištremtus į Sibirą . Parke auga šalies  prezidentės Vairos Vykės-Freibergos 2007 m. pasodinta liepa. 2009 m. Pavilostui paminėti 130 – metį  Garbės miestiečiai parke įsodino po medelį.
 

Pavilostos ev.liut. Bažnyčia

1930 m. Paviluoste gyveno daugiau kaip 400 draugijos narių, 50 sekmadieninės mokyklos mokinių, o arčiausia bažnyčia buvo net už 7 km. 1930 m. Sausio 6 d. Sakoslėjos draugijos posėdyje buvo priimtas sprendimas pastatyti bažnyčią Paviluostoje. Brīvības gatvėje 26, Paviluostas, +371 63498276, +371 29226273 (norint apžiūrėti šią vietą reikia susitarti iš anksto)

 

Baptistų bažnyčia

Baronas Otto fon Lilienfeldas 1897 m. davė leidimą pastatyti bažnyčią jo žemėse. Bažnyčios statyba buvo pradėta 1900 m., o 1906 m. Gruodžio 10 d.  Buvo pirmos šventos mišios naujojoje bažnyčioje,  +371 63498351, +371 26792857 (norint apžiūrėti šią vietą reikia susitarti iš anksto)

 

Šventosios Dvasios Romos katalikų bažnyčia

Po antrojo pasaulinio karo- XX a. 50 – aisais metais, iš Grynių ir Jūrkalnės buvo perkelti ir apgyvendinti Paviluostoje daugiau kaip 100 katalikų. 1998 m. Gegužės 7 d. buvo įkurta katalikų bendrija ir kartu su bendrijos įkūrimu atsirado galimybė pastatyti naują katalikų bažnyčią.  

        Su Paviluostos merijos pagalba buvo parinkta vieta bažnyčios statyboms. Dekojant Australijoje gyvenančiam latvių emigrantui Bruno Danui, vyskupui Vilhelmui Lapelui už jo organizatoriaus darbą, statybos įmonės darbą ir su daugeliu Paviluostos gyventojų pagalbą 1999 m. Buvo pastatyta naujoji Šventos Dvasios Romos katalikų bažnyčia. Pašventinta 2000 m. Rugsėjo 23 d.

+371 26578580 (kunigas), +371 26615398 (Alma). Dėl apsilankymo susitarti iš anksto

 

Audrospušis

Metus priešinosi vėjams ir audroms. Nebūdama užuovėjoje, ji dar iki šiol yra išlikusi gyva. Rytais pušis palydi žvejus į jūrą, o vakarais laukia namuose.

 

Meilės pušis

Įdomus dvikamienis medis. Pažvelgus atidžiau galima pastebėti, kad medžio šakų vainiko forma primena Latvijos kontūrą. Pušis yra tapusi meilės jėgos simboliu ir prieglobsčiu įsimylėjusioms širdims, norinčioms pabūti dviese.

 

Upės dvaro parkas (Upesmuižas parks)

7,5 ha didysis Upės dvaro parkas pasodintas aplink buvusį rūmų ansamblį. Čia yra išlikę autentiški senųjų rūmų akmens laiptai ir dvaro girininkijos pastatas, statytas 1836 metais. Iš senų laikų parke išlikęs akmeninis suolas, kurio perimetras yra net 5,55 m. .

Apie šį akmeninį suolą, kuris iskaltas didžiuliame riedulyje, yra pasakojama(A.Grynbergas, 2002 m. Kovo 25 d.): toje vietoje medis virsdamas mirtinai sužalojo dvaro pono dukrą. Ten buvo pastatytas šis suolas, kadangi dvaro ponas po šio įvykio daug laiko praleisdavo dukros žūties vietoje. Parke guli didysis Upės dvaro parko akmuo, kurio ilgis 3,3 m, plotis 2,9 m ir aukštis 1,5 m. O šio riedulio perimetras yra 11 m , o tūris 7 kubiniai metrai.

 

Pilkoji kopa

Paviluosto pilkosios kopos yra vienos iš labiausiai įvairove pasižyminčių pilkųjų kopų Latvijoje. Pilkosios kopos yra įtrauktos į Europos Sąjungos saugomų biotopų sąrašą. Jos driekiasi 1,5 km į šiaurę nuo Sakos žiočių, kurių vidutinis plotis yra 200 m tačiau vietomis jis siekia iki 740 m.

Gamtos draustinio „Paviluosto pilkoji kopa“ plotas yra 42,5 ha. Gamtos draustinis „Paviluosto pilkoji kopa“ įkurtas 2007 m. Spalio 30 d.

 

 

Ką apžiūrėti Sakos seniūnijoje?

 

Akmensrago švyturys
Jei jums nebaisūs smėlingieji, dažnai nepravažiuojami keliai per kopas, tuomet apsilankykite Akmenrage, kurio didžiausioji puošmena yra 35 metrų aukščio mūrinis švyturys. Pirmasis švyturys čia pastatytas 1884 metais, tačiau I pasaulinio karo metais jis buvo nugriautas. Iki švyturio galite nuvykti važiuojant keliu nuo Ziemupės pusės – apie 11km. 1921 metais švyturys vėl iškilo virš medžių viršūnių. Pakilus į švyturio bokštą atsiveria fantastiški jūros ir aplinkinių miškų vaizdai.

Bilieto kaina: suaugusiems – Ls 1.00, vaikams, senjorams, studentams – Ls 0.40.

tel. nr. +371 28350899, +371 634 53650

Viename iš šalia švyturio esančių pastatų įrengtas “vietinis muziejus“. Jame galima apžiūrėti šalia Akmenrago švyturio rastus gintarus. Bilieto kaina – 0,20.

 

Saka

Senų daiktų saugykla „IEVLEJAS”

Sakos apylinkės kultūros palikimo saugykla. Čia galima apžiūrėti senus darbo įrankius ir kitus buitinius daiktus. Tel. nr. +371 29124128.

 

Ąžuolų takas “Sēku ozoli”

Takas veda palei dešinįjį Durbės upės krantą nuo „Sēku” sodybos iki Elku kalno. Tako ilgis siekia ~4km . Jūs turėsite progą apžiūrėti įdomius gamtinius objektus (didžiuosius ąžuolus, siekiančius 7 m ir kitus įdomius medžius), Pasigrožėti aplinkinės gamtos vaizdais. Čia galima atrasti dvigubai suaugusius ąžuolus – šakų tiltą. Vieta puikiai tinka žvejoti. Yra galimybė apžiūrėti ąžuolų taką su gidu tel. nr.   +371 26844112.

 

Sakos Lėjos ev. Liut. Bažnyčia

Bažnyčia pastatyta apie 1560 m. Vietoje, kur anksčiau buvo Sakos uostas. Bažnyčią puošia daugiau nei 170 metų laivo modelis. Žmonės tikėjo, kad jis apsaugo jūros žvejus nuo pražūties. Latvijoje yra tik kelios bažnyčios, kuriose laivui skirta reikšminga ir garbinga vieta. Dėl apsilankymo reikia susitarti iš anksto. Tel. nr. +371 29124128

 

 

Ulmalė

 

“Maznodupju” akmenų kroviniai– Maros šventykla

Maros šventykla sudaro apie 0.5m aukščio rieduliai, kurių skersmuo yra apie 50m. 2001 m. Arheologinių tyrimu rezultate mokslininkai padarė išvadą, kad ši vieta galėjo būti susijusi su žemės apdirbimo ritualais 6 – 7 amžiuje.

 

Ulmales (Piņņu) aukos akmuo
Ulmales (Pinnu) aukos akmuo yra sena latvių kulto vieta. Prie Upmales aukos akmens mūsų protėviai rinkosi jau 13 amžiaus pabaigoje. Tai yra vienas iš ryškiausių dubeninių akmenų pavyždžių. Dubens skersmuo yra maždaug 60 cm, o gylis – maždaug 15 cm. Žmonės gydėsi įduboje susikaupusiu vandeniu ir aukojo dėkodami už išgijimą.Vanduo įduboje neužšąla net 20 laipsnių šaltyje. 1.27 m ilgio, 1.15 pločio ir 0,70 m aukščio – kamieno skersmuo 4.08. Daugiausiai pažystamas Latvijoje cilindrinis akmuo, arheologinis paminklas. Literatūroje rastos žinios, kad šis akmuo buvo vadintas ir Dievo akmeniu. Kažkada akmuo buvo apverstas, bet 1981 m. J. Sudmalis su savo draugais akmenį atrideno į jo vietą.

 

Strantės – Ulmalės skardis
Skardis driekiasi dešimtis kilometrų, o jo aukštis vietomis siekia net 16 metrų. Nepamirškite, kad skardis sudarytas iš smėlio ir molio, todėl vaikščioti jo pakraščiais ir po juo yra pavojinga, kadangi bet kurią akimirką gali pradėti slinkti nuošliaužos. Audrų metu bangos užlieja visą pakrantę ir išplauna skardį, - taip jūra kasmet atkovoja dalį sausumos.

 

 

Ką apžiūrėti Vergalės seniūnijoje?

Ziemupėje

 

Ziemupe yra nedidelė apgyventa vieta Baltijos jūros krante. Pirmą kartą istorijos raštuose paminėta 1422 m.  Iki 1954 m. Buvo kaip Ziemupės seniūnija, po to buvo prijungta prie Vergalės seniūnijos o dabar prijungta prie Paviluosto apylinkės. Ziemupės turtas – ramus, civilizacijos nepaliestas, rūstus ir turtingas retais augalais Ziemupės pajūris. Ziemupės jėga – jūros ošimas ir viržių žiedai, nuoširdūs ir svetingi žmonės. Atvažiuokite į svečius ir patys galėsite apie tai įsitikinti . Į Ziemupę pateksite, jeigu važiuodami keliu Liepoja – Ventspilis, jo 27 km pasuksite į jūros pusę.

 

Aužuļu liepa

Ketvirta didingiausia liepa Latvijoje (7,65 m) savo vardą gavo iš Aužulių namų, kurių kieme yra užaugusi. Namų jau seniai nebėra. Liepai galėtu būti apie 380 metų. Stipriai nukentėjo 2005 m. Sausio m. vėtroje. Šalia liepos 2007 m. Gegužės m. pasodino naują liepą.

 

Kalėdinis senelis

Kalėdiniame kaimelyje Ziemupės pajūrio aikštelėje, pačiame jūros krante, Kalėdinis senelis kiekvienas metais gruodžio mėnesį laukia į svečius uzsukančių mažų ir didelių. Nostalgiškai vėjuotame skardyje, mažų pušų įlankoje dega laužas, ore jaučiasi ten pat virta žolelių arbata ir blynų nikštukė,kuri ten pat kepa kalėdinius meduolius, kurių saldusis kvapas yra neatimama Kalėdų sudetinė dalis. Žaidimai, karaoke ant tikros scenos, pačių paruoštos vaško žvakės ir sveikinimai mieliems žmonėms. Kalėdinio senelio keturkojai draugai yra pasiilgę ir nori Jus pamatyti. Dėl apsilankymo susitarti iš anksto telefonu  +371 29122204

 

Durklažuvies ekspozicija Ziemupės tautos name

 Durklažuvė buvo išskalauta Žiemupės pajūryje 2007 m. Rupgjūčio 12. Tai yra unikalus atradimas, todėl , kad šios rūšies žuvys yra tipinės okeano žuvys ir Baltijos jūroje matomos labai retai. Išskalauta durklažuvis buvo 2,08 m ilgio ir sverė 37 kg. Specialistai išsiaiškino, kad žuvis yra apie 10 metų sena. Ekspozicijos svarbiausias eksponatas yra muliažas, kurį padarė mokslininkai K. Patelejevas ir I. Lapina iš meno grupės “Trys muškietininkai”. Ziemupės tautos name įkurta ekspozicija „Durklažuvies pasakojimas“ galite apžiūrėti paskambinus iš anksto telefonu +371 29437166.

 

Kadagynas
Vienas žinomiausių kadagynų Latvijoje – 2 hektarų plote auga 536 kadagiai. Reikšminga yra ir šalia esanti vilkažolių ir smėlinių viksvų pieva. Ziemupės kadagynas yra tikras gamtos stebuklas – originalus želdinys, kuriame auga įvairių rūšių, formų ir dydžių kadagiai. Tai vienas didžiausių, turtingiausių ir sveikiausių kadagynų Latvijoje. Kadagiai sudaro įdomius labirintus ir kambarėlius. Čia atvažiavę vaikai dažnai įsivaizduoja, kad kadagiai yra nuburti pasakų herojai. Kažkada viename iš Kadagyno kambarių jaunieji praleido naktį po vestuvių.

Čia grynas, ypatingas pajūrio oras kartu su lengvu kadagių aromatu turi gydomąjį poveikį. Šiai išskirtinei, dviejų hektarų plotą užimančiai vietai suteiktas mikrodraustinio statusas, todėl lankytojai čia įleidžiami tik lydinti gidui. +371 29437166.

 

Gamtos draustinis „Ziemupe“ 
Įkurtas 1999 metais. Jo teritorija šiuo metu užima 2469 ha plotą. Gamtos draustinį sudaro miškai, kuriuose auga daugybė sotvarų, ir pajūrio ruožas nuo  Ziemupės iki Rudupės. Kopose rasite daug įdomių ir saugomų augalų. Gamtos draustinį galima aplankyti tik lydint gidui +371 29437166

 

 Sovietų armijos karinė dalis

Sovietmečio laiku jūros pakranėje nuo Liepojos iki Akmensrago buvo įkurtos 7 TSRS armijos karinės bazės. Didžiosios šalies sienos buvo saugomos iš oro, jūros ir sausumos. Šalia Ziemupės bažnyčios buvo įsikūrusi karinė bazė  Nr. 90450 P

 

Akmenų pylimas

Anksčiau, kai dar pakrantė dar nebuvo apsodinta medžiais, didelę žalą ukinės paskirties žemei darė smėlio pustymas. Ziemupės gyventojai norėdami sustabdyti smėlio pustymą ėmė statyti akmenų sieną. Tokia yra viena daugiau nei 1 km ilgio akmenų pylimo atsiradimo versija.

 

Ziemupės bažnyčia

Iš kitų Kuržemės bažnyčių Ziemupės evangelikų liuteronų bažnyčia išsiskiria kukliu dydžiu (25 x 11m) ir architektoniniu paprastumu – ji neturi net varpinės bokšto. Iš pradžių bažnyčia buvo medinė. Mūrinė bažnyčia pastatyta 1748 m., jos altorius padarytas 1684 metais, – jis yra vienas ankstyvosios dekoratyvinės skulptūros pavyzdžių. Bažnyčioje galima rasti vieno iš žymiausių Latvijoje harmonijų statytojo J.Bokumo įmonėje 20 metais pagamintą muzikos instrumentą – harmonijų. Tel. nr. +371 26274155, Įėjimaspaaukojimą .

 

“Zaļmežu” riedulys

Vietinės reikšmės riedulys yra 3.1m ilgio, 2.8m pločio ir 1.45m augštumo jo apimtis - 9.5m ir tūris 6m2. Be gido pabalbos akmuo nėra lengvai surandamas. Patariama pasirinkti tinkama avalynę, nes iki akmens kelias veda miškais.

 

“Vīnkalnu” riedulys

5.2m ilgio, 3.6m pločio ir 1.7m aukščio. Jo skersmuo yra 14.8m o tūris 10m3. Akmuo buvo apgadintas grėžimo metu. Be gido pabalbos akmuo nėra lengvai surandamas. Patariama pasirinkti tinkamą avalynę, nes iki akmens kelias veda miškais.

 

Skardis prie Ziemupės.   .
Skardžio aukštis svyruoja nuo 5 iki 12 metrų. Per pastaruosius metus jūra užėmė daugiau nei 10 metrų pločio sausumos ruožo. Kopose veši įdomi ir turtinga augmenija, su kuria iš arčiau supažindins gerai aplinkines vietas pažįstantis gidas.

 +371 29437166

 

Saraikiai

 

Saraikių evangelikų liuteronų bažnyčia

Pastatyta 16 amžiaus pabaigoje, apie ką liūdija jos 2 varpai, kurie pagaminti 1594 m. Ir 1602 m. Šiaurės karo metu buvo sunaikinta. Atstatyta ir pašventinta 1798 m. Spalio 17 d. Pagal Saraikių barono Petro Jurgio Zigmundo Ofenbergo pageidavimą - „Garbinat Dievą ir Saraikių žmonėms už gerovę. Dėl apsilankymo reikia susitarti iš anksto. Tel. nr. +371 63453492, +371 28208347, Įėjimaspaaukojimą.

 

Maskų ąžuolas

Jo apimtis 5,49 , o aukštis 22 m.

 

Vergalė

 

Vergalės evangelikų liuteronų bažnyčia, Vergalės kapinės, paminklas įsimylėjeliams, suktasluoksnis beržas

Medinė bažnyčia pastatyta 1597 m. Pirmasis mūrinis pastatas galėjo būti pastatytas XVIIa.pab. Po bažnyčia kadaise buvo kapinės, kurias užpylė 1841 m., kai bažnyčią perstatė. 1985 m. Bažnyčia buvo nugriauta, o 1992 m. Vėl atstatyta. Aplink bažnyčią yra kapinės. Kapinėse, viename antkapyje yra iškalti žodžiai  "Mes kitaip negalėjome“. Kiekvienas vergališkis Jums gali papasakoti tragišką istoriją apie du įsimylėjelius – barono Štempelio sūnų ir tarnaitę Aną Lazdinią. Įeinant į kapines iš bažnyčios pusės 50 m į kairę pusę matomas įdomus gamtinis apylinkių objektas – lielais mazers (Didysis suktasluoksnis beržas).

 

Vergalės kraštotyrosmuziejus

Įsikūręs viename iš Vergalės dvaro komplekso pastatų. Po perstatymo muziejus atidarytas 1992 m. Balandžio m. Muziejaus fonde galima rasti daugiau kaip 3000 eksponatų. Vertingiausi eksponatai yra senieji įrankiai – akmens kirvis, arheologinės medžiagos – seni bronziniai papuošalai.

 „Dīķenieki”, Vērgale +371 29338335, +371 63490826 Darbo laikas Pr,A,Š uždarytas, Tr,K,P – 9.00 – 11.00, Sekm.9.00 – 11.00.

 

Vergalės dvaro kompleksas

Pilis pastatyta kaip Ugalės barono fon Beromedžioklės pilis 1797 m., 1837 m. Pristatytas ir antras aukštas. Pilis yra ižymus empirinio stiliaus objektas Liepojos rajone. Dabar dvaro rūmuose įkurta Vergalės pradinė mokykla, tarnų patalpose – biblioteka, buvusioje klėtyje – kultūros namai, o valdytojų kambariuose – seniūnijos taryba. Šalia dvaro įkurtas 4 h didelis parkas. Parkas turi istorinę reikšmę – 1905 m. Prie medžių šiame parke buvo pririšti daugelis Vergalės gyventojai, kuriuos grafo Keizerlingo prašymu nušovė.

 +371 29338335

 

Inesės Vytuolos jurginų kolekcija

Jurginų žiedų ugnis Vergalės „Rīdziņos” nepaliks Jūsų abejingų . Gėlių lauke žydi daugiau kaip 400 jurginų rūšių. Yra galimybė nusipirkti šakniagumbių ir gėlių savo darželiui.

 „Rīdziņi”, Vērgales pagasts, Dėl apsilankymo susitarti iš anksto +371 29165645