Latviešu   |   English   |   Lietuvių
Piektdiena, 31.10.2014
Valts, Rinalds, Rinalda

Pāvilosta

Paviluosto kraštotyros muziejus ir Laivų namas
Dzintaru iela 1, Pāvilosta
Tel.  + 371 63498276, + 371 29226273
pavilosta.muzejs@tvnet.lv
 
   Nuolatinė ekspozicija supažindina lankytojus su Paviluosto ir jo apylinkių istorija. Pirmas mūrinis pastatas Pavilostoje, kuriame įsikūręs Pavilosto kraštotyros muziejus. Muziejuje galima rasti daugiau kaip 8 tūkst. eksponatų. Muziejus didžiuojasi daugeliu unikalių dalykų: Sakos seniūnijoje atrastų akmens ir kaulo kirvių, iškaltų bronzinių lentelių, bei darbo įrankiu, kurio nėra net Etnografiniame Gamtos muziejuje – įrangą su kurios pagalba kažkada spausdavo medų. Laivų name galite apžiūrėti didelių gabaritų muziejo eksponatus. Čia ištisus metus galite aplankyti įvairias laikinas parodas.
Darbo laikas:
15.09.-14.05. P- Pt 9:00-17:00
15.05.-14.09. T - Pt 9:00-17:00, Š.Se. 12:00-16:00
Įėjimas:
  • mokiniams, pensininkams Ls 0.15
  • suaugusiems Ls 0.50, invalidams 50% nuolaida
  • gido paslaugos muziejuje - 2 Ls, ekskursijos po Paviluostą ir jo apylinkes Ls 6/ valanda.

   


Molas
  Pirmieji molai pastatyti 1878 metais. Pirmieji vartai į jūrą buvo padaryti iš polių ir akmens užkardų. 1929 metais molas prailgintas betono blokais. Šis uostas yra neužšąlantis ir yra geroje geografinėje vietoje, kanalo ilgis 950 m o plotis 45 – 50 m. Vis dėlto vartų siaurumas – 52 m ir šalia paraleliai pastatyti molai apsunkina didesnių laivų eismą. 2010 metais nebuvo galima vaikščioti molu, todėl, kad vyko jo rekonstrukcija. Metų pabaigoje rekonstrukcija buvo pabaigta ir molas vėl buvo lankomas turistų.

 

Pavilosto didysis akmuo(Jūrakmens)
   Jūroje, apytiksliai už 50 metrų nuo kranto, jūros bangos skalauja Paviluosto Didįjį akmenį( Jūrakmeni), kuris virš jūros dugno iškilęs 3,5 m ( po vandeniu 1, 5 m). Jo perimetras – 15 metrų. Tarybiniais metais šis akmuo tarnavo kaip paribio ženklas, kurio pajūryje besimaudantiems žmonėms nebuvo galima peržengti.
 
Laivas “Dole"
  Paviluosto žvejų ūkyje „Gintaro jūra“ ( "Dzintarjūra") 1950 – 1960 metais laivyne dominavo RB tipo žvejybiniai laivai, kurie buvo statomi Vokietijos Demokratinėje Respublikoje (Vakarų Vokietijoje). Laivo apimtys: ilgis – 18.20 m, plotis – 5.22 m, aukštis – 2.5 m. Laivas buvo padovanotas Paviluostos kraštotyros muziejui, dėkojant KKF - Šalies kultūrinio kapitalo fondo paramai ir 2005 m. buvo atrestauruotas ir tapo turistų apžiūros objektu.


 
Pilkoji kopa
  Paviluosto pilkosios kopos yra vienos iš labiausiai įvairove pasižyminčių pilkųjų kopų Latvijoje. Pilkosios kopos yra įtrauktos į Europos Sąjungos saugomų biotopų sąrašą. Jos driekiasi 1,5 km į šiaurę nuo Sakos žiočių, kurių vidutinis plotis yra 200 m tačiau vietomis jis siekia iki 740 m.
  Gamtos draustinio „Paviluosto pilkoji kopa“ plotas yra 42,5 ha. Gamtos draustinis „Paviluosto pilkoji kopa“ įkurtas 2007 m. Spalio 30 d.
 
 
Audros pušis
  Metus priešinosi vėjams ir audroms. Nebūdama užuovėjoje, ji dar iki šiol yra išlikusi gyva. Rytais pušis palydi žvejus į jūrą, o vakarais laukia namuose.
 
E.Šneidero aikštè
  Buvusi turgaus aikštė. Pastatas E. Šneidero aikštėje 2, - buvusi Paviluostos pradinė mokykla, nors buvo pastatyta kaip vaistinė, o dabar tapo meno mokykla. Atminties akmuo E. Šneideriui(1892.-1948.) mokytojui, gyvenvietės apželdinimo įkūrėjui.

 
“Bažnyčios kalnas"
  Šalies archeologinis paminklasAkmens amžiaus gyvenvietė . Bažnyčios kalne įsikūręs Paviluosto kultūros centras. Pastatas pastatytas 1909 m. Kaip Paviluosto Brolių draugijos pamaldų namas.
 
Penkiasdešimtmetis parkas
   Sukurtas paminėti Paviluostos miesto penkiasdešimtmetį. Parke auga šalies prezidento Gustavo Zemgalio 1929 m. pasodintas ąžuolas.

 
Šimtmečio parkas
  Įkurtas paminėti Paviluosto šimtmetį su dideliu akmeniu parko centre. Parke yra atmintinis akmuo skirtas paminėti 1941 m. Ir 1949 m. žmones ištremtus į Sibirą . Parke auga šalies prezidentės Vairos Vykės-Freibergos 2007 m. pasodinta liepa. 2009 m. Pavilostui paminėti 130 – metį Garbės miestiečiai parke įsodino po medelį.
 
 
Upès dvaro parkas (Upesmuižas parks)
   7,5 ha didysis Upės dvaro parkas pasodintas aplink buvusį rūmų ansamblį. Čia yra išlikę autentiški senųjų rūmų akmens laiptai ir dvaro girininkijos pastatas, statytas 1836 metais. Iš senų laikų parke išlikęs akmeninis suolas, kurio perimetras yra net 5,55 m. .
  Apie šį akmeninį suolą, kuris iskaltas didžiuliame riedulyje, yra pasakojama (A.Grynbergas, 2002 m. Kovo 25 d.): toje vietoje medis virsdamas mirtinai sužalojo dvaro pono dukrą. Ten buvo pastatytas šis suolas, kadangi dvaro ponas po šio įvykio daug laiko praleisdavo dukros žūties vietoje. Parke guli didysis Upės dvaro parko akmuo, kurio ilgis 3,3 m, plotis 2,9 m ir aukštis 1,5 m. O šio riedulio perimetras yra 11 m, o tūris 7 kubiniai metrai.
 

 
Pavilostos ev.liut. Bažnyčia
Brīvības iela 26, Pāvilostas
Tel. +371 63498276, +371 29226273
(norint apžiūrėti šią vietą reikia susitarti iš anksto)
  1930 m. Paviluoste gyveno daugiau kaip 400 draugijos narių, 50 sekmadieninės mokyklos mokinių, o arčiausia bažnyčia buvo net už 7 km. 1930 m. Sausio 6 d. Sakoslėjos draugijos posėdyje buvo priimtas sprendimas pastatyti bažnyčią Paviluostoje. 

 
Baptistu bažnyčia
Klusā iela 8, Pāvilosta
Tel.+371 63498351, +371 26792857
(norint apžiūrėti šią vietą reikia susitarti iš anksto)
  Baronas Otto fon Lilienfeldas 1897 m. davė leidimą pastatyti bažnyčią jo žemėse. Bažnyčios statyba buvo pradėta 1900 m., o 1906 m. Gruodžio 10 d. Buvo pirmos šventos mišios naujojoje bažnyčioje, 

 
Šventosios Dvasios Romos katalikų bažnyčia
Viršu iela1, Pāvilosta
Tel.+371 26578580 (kunigas)+371 26615398 (Alma)
(norint apžiūrėti šią vietą reikia susitarti iš anksto)
   Po antrojo pasaulinio karo- XX a. 50 – aisais metais, iš Grynių ir Jūrkalnės buvo perkelti ir apgyvendinti Paviluostoje daugiau kaip 100 katalikų. 1998 m. Gegužės 7 d. buvo įkurta katalikų bendrija ir kartu su bendrijos įkūrimu atsirado galimybė pastatyti naują katalikų bažnyčią.
   Su Paviluostos merijos pagalba buvo parinkta vieta bažnyčios statyboms. Dekojant Australijoje gyvenančiam latvių emigrantui Bruno Danui, vyskupui Vilhelmui Lapelui už jo organizatoriaus darbą, statybos įmonės darbą ir su daugeliu Paviluostos gyventojų pagalbą 1999 m. Buvo pastatyta naujoji Šventos Dvasios Romos katalikų bažnyčia. Pašventinta 2000 m. Rugsėjo 23 d.